- vakaronėti
- vakaronė́ti, -ė́ja, -ė́jo P.Skar žr. vakaroti: 1. Rtn Jy nevakaronė́ja, ej[o] gult DrskŽ. Nū vakaronėsim – turim balanų Lp. Aš dar tep vakaronėju, verpiu, ale mane paėmė snaudulys Lp. ║ Lp Sueinam mergos, būlo, vakaronė́jam DrskŽ. Seniau buvo talkos, vakaronė́jom, dartės nieko, tik su buteliu prisišauki Drsk. Juzė buvo atejus vakaronėt, atsinešus megzt Srj. 2. Vieną vakarą tas kriaučius ilgai vakaronė́jo Lp. \ vakaronėti; pavakaronėti
Dictionary of the Lithuanian Language.